Nuo rugpjūčio 31 dienos iki rugsėjo 4-osios, sekmadienio, Benine, Cotonou mieste vyko IV Taizé bendruomenės „Pasitikėjimo piligrimystės“ susitikimas, skirtas jaunuoliams: dvasingumo ir Dievo, vilties ir pasitikėjimo paieškoms, pasidalijant tuo su kitais.
Tokio pasidalijimo paskutinė stotelė ir, tuo pat metu, naujas pradžios taškas yra didelis susibūrimas, kuris gali būti nacionalinis arba regioninis.
Į susitikimą Cotonou, kuris yra vadinamas Benino ekonomine sostine, atvyko per 7500 afrikiečių jaunuolių iš visos Afrikos. Kartu su jais buvo ir Taizé bendruomenės, kurios pagrindiniai namai yra Prancūzijoje, vyresnysis, brolis Alois. Šiam susitikimui buvo ruoštasi tris metus, jam reikia nemažai organizacinių išteklių – antai, kiekvieną dieną per šimtas virėjų turėjo paruošti bent 15 000 porcijų maisto.
„Aš patyriau tylą, kurioje girdimas Dievas. Šie susitikimai Cotonou man yra galimybė pakartotinai išgyventi šias stiprias patirtis“, prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix“ pasakojo mergina iš Benino, vardu Charlotte. „Aš buvau išauginta savo tetos, kuri man leido paragauti krikščioniško gyvenimo. Buvau pakrikštyta jau suaugusi, geriau suprasdama tai, ką gavau, Kristaus Kūną. Po to turėjau galimybę veikti krikščioniško jaunimo sąjūdyje. Ši grupė man leido pagilinti tikėjimą, prisirišti prie Bažnyčios, pamilti brolybę“, pasakojo „Pasitikėjimo piligrimystės“ dalyvė, prieš porą metų pažinusi Taizé bendruomenę ir nuo tada labai ja pamėgusi.
Brolis Lukas, priklausantis Taizé bendruomenei, vienas iš susitikimo Benine koordinatorių, italų dienraščiui „Avvenire“ pasakojo apie įdomų dvasingumų ir temperamentų susitikimą: kaip visi žino, afrikiečiai mėgsta ritmą, būgnelius, judesį, o Taizé bendruomenės giesmės yra meditacinio pobūdžio, tarp jų netrūksta tylos ir tylios maldos pauzių. Nepaisant tokio, rodos, prieštaringumo, abu temperamentai darniai sutaria: kai kurios Taizé giesmės buvo praturtintos būgneliais ir šokiais, o iš kitos pusės, afrikiečiai jaunuoliai lengvai „įžengė“ į tylą, tarsi jos būtų laukę ir jai būtų pasiruošę.
Taizé bendruomenė yra ekumeninė, jos siūlomu dvasingumo keliu gali eiti įvairių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių nariai, neišsižadėdami savo pradinės tapatybės. Jei pirmasis bendruomenės vadovas, brolis Roger, buvo protestantas, tai dabartinis, brolis Alois, yra katalikas. Susitikimui Benine labai padėjo metodistai, anglikonai, presbiterionai ir kitų protestantiškų bendruomenių nariai.
Galima prisiminti, kad Taizé bendruomenė yra gerai pažįstama ir Lietuvoje, parapijose gyvuoja Taizé maldos ir giesmių grupelės, daug jaunų katalikų iš Lietuvos yra pabuvoję kasmetiniuose naujametiniuose šios bendruomenės rengiamuose susitikimuose, o 2009 metais ir Vilniuje buvo surengta „Pasitikėjimo piligrimystė“, kurioje dalyvavo beveik dešimt tūkstančių dalyvių iš Lietuvos ir iš aplinkinių kraštų.
